Biudžetinė įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės administracija 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įmonės kodas 188774594, Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys
Tel. (8 45) 58 29 46, faks. (8 45) 58 29 75, el. p. savivaldybe@panrs.lt




 Naujienų prenumerata



 

Kad kūrenimo sezonas neprišauktų nelaimių

 

Priešgaisrinės apsaugos specialistai, prasidėjus kūrenimo sezonui, ragina gyventojus laikytis  krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų ir primena, kad dėl jų pažeidimų per 5 metus Lietuvoje žuvo 50 žmonių, šiemet gyvenamuosiuose namuose kilo per 880 gaisrų, liepsnose žuvo 14 gyventojų.

Ugnyje žūsta ir namai, ir žmonės

„Prasidėjus kūrenimo sezonui, didėja gaisrų gyvenamuosiuose namuose rizika. To būtų galima išvengti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Pareigūnai šiemet aplankė per 80 tūkst. būstų, primindami, kuo privalu pasirūpinti, kad būtų išvengta gaisrų.

Deja, akcijos „Gyvenkime saugiai“ metu ugniagesiams, praveriantiems gyventojų namų duris, neretai tenka susidurti su atsainiu požiūriu į saugumą. Vienur kaminuose žiojėja įtrūkos, per kurias bet kada gali išsiveržti ugnis, kitur – vos besilaiko krosnių durelės, neretai prie pat pakurų laikomi degūs daiktai, į plastikinius kibirus pilami pelenai.

Kol kas tik maždaug trečdalis namų savininkų yra įsirengę  dūmų detektorius, kurie gali įspėti apie kilusį gaisrą.

Ugnis laukti nelinkusi. Šių metų kovo 26 d. Kaune esančiame mediniame name nuo netvarkingo dūmtraukio, kilus gaisrui, žuvo 2 metų mergaitė ir 5  metų berniukas. Spalio 1 d. be namų liko Ukmergės rajono gyventojas, kai išėjo pas kaimyną palikęs nesaugiai, atviromis durelėmis kūrenamą krosnį.

Gaisro priežastis – suodžiai

Kaip ir kiekvieną kūrenimo sezoną, taip ir šiemet, kaminuose dega suodžiai. Ugnies  liežuviai, siekiantys net porą metrų, šoka į viršų, kartais apimdami ir visą namo stogą. Tai liudija, kad būstų  savininkai aplaidžiai rūpinasi saugumu.

„Daugiau kaip 20 metų dirbu ugniagesiu. Graudu, kai  žmonės netenka artimųjų, praranda namus. Laisvu nuo darbo metu valau kaminus. Yra tekę matyti visko. Pavyzdžiui, kūrenama krosnis,  o per joje esančius plyšius šokinėja liepsnos... Būna, kad gyventojai investuoja į namų remontą, keičia langus, stogus, o kaminais pasirūpinti pamiršta“, – stebisi Akmenės rajono Papilės ugniagesių grandies ugniagesys Leonardas Narštys.

Jam teko sutikti ir tokių gyventojų, kurie suodžius kamine patys padega, tikėdamiesi, kad šie išdegs ir  jie vėl galės kūrenti krosnį. Deja, išdega ne tik suodžiai, bet kartais supleška ir namai.  

Suodžiai itin kaupiasi naudojant netinkamą kurą – pernelyg drėgnas malkas, deginant krosnyje plastiką, įvairias atliekas. Kai kūrenama drėgnomis malkomis, susidaro  daug garų, nuo dūmtraukio sienelių ima varvėti kondensatas, o prie šlapio paviršiaus dar labiau kimba suodžiai.

Be to,  kaminui vis prasčiau traukiant, malkos ne dega, bet smilksta, todėl krosnis prastai šildo. Tad jei kūrenant ją dūmų beveik nematyti, jie  greitai išsisklaido, degimas geras, o jei iš kamino virsta juodi dūmai, bloga trauka, pats laikas valyti suodžius.

Kaip teisingai kūrenti krosnį

Gaisrą gali sukelti ir perkaitinta krosnis, nes tada joje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos išsiveržusi ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Todėl, kai spaudžia šalčiai, krosnį patariama kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.

Gaisrai sukeliami ir bandant įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais – žibalu, benzinu.

Gaisro tikimybė išauga, kai į krosnį kišamos ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Kad iš pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, privalu prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.  Be to, nereikėtų džiovinti ant krosnių arba arti jų nei  malkų, nei skiedrų, nei drabužių.

Baigus kūrenti, krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios yra bekvapės, gali būti pavojingos gyvybei. Apie jų pavojų garsiniu signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.   

 


Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM informaciją
 
 

Siųsti draugui
Paskutinis atnaujinimas: 2018-10-17 16:46:36
Spausdinimo versija
Twitter MySpace LinkedIn Facebook

Jūsų komentaras

Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

komentarų nėra
Atgal